- sprudulti
- sprùdulti, -a, -o intr. Rtr, DŽ, NdŽ, sprū̃dulti Rtr, Š, NdŽ 1. spurdėti, veržtis: Motriška, kad nebnori pasiduoti vyriškui, sprūdula į šalis J. Įkliuvęs, užspeistas, nutvertas sprùdulk, kolei išsisprudulsi nuo jojo J. Sprùdula sprùdula, iššoks iš ratų [veršis] DūnŽ. Spruduldamas iš paskutiniosios išspruko ir, kūlverčia puldamas, dvilinku susirietęs išbėgo iš namelių IM1858,41. Petronėlė sprudulo, kraipė galvą, stūmė rankomis [bučiuotoją] Žem. Kaip pradėjo sprū̃dulti [avis kerpama] J.Jabl(ž.) | refl. J.Jabl(Vkš), Krkl: Rankas i kojas surišom, o vis sprùdulas Kv. Sprùdulkis nesprùdulkis, vis tiek neišbėgsi Kltn. Taip tas balandis sprùdulas, negal nutūrėti Užv. 2. prk. vikriai suktis dirbant: Reiks gerai sprūdulti, kol pabengsma šieną vežti J.Jabl(Žem). \ sprudulti; išsprudulti; pasisprudulti
Dictionary of the Lithuanian Language.